Kūrybinė jaunystė parodoje „Dermės“

Mažeikių turizmo ir verslo informacijos centre atidaryta tautodailininkės Birutės Steponavičienės aliejinės tapybos paroda „Dermės“, kuri veiks iki rugsėjo 17 d.

Kūryba ir darbas

Darbų autorė gimė 1959 m. Pakempinių kaime, Akmenės rajone. Nuo 1971 m. gyvena ir dirba Mažeikiuose. B. Steponavičienė nuo vaikystės buvo linkusi į literatūros žanrus, rašė poeziją ir prozą, kurią spausdino ir respublikiniai laikraščiai bei žurnalai. 2010 m. jos kūryba buvo spausdinta lietuvių/latvių bendro projekto knygoje „Kur gimsta viltis“, 2011 m. pluoštas specialiai sukurtų eilėraščių išspausdinti olandų kilmės Ispanijos dailininko Arie Torque albume „Tylos aidas“.

Baigusi vidurinę mokyklą pradėjo dirbti, 23 metus dirbo „Mažeikių šilumos tinkluose“ laborante-aparatininke, o po įmonės reorganizacijos ir etatų mažinimo save išbandė kituose įvairiuose darbuose: pardavėjos, mokyklos raštinės vedėjos, rajoninio laikraščio „Būdas žemaičių“ korespondentės, vėliau direktoriaus pavaduotojos komercijai pareigose.

Rengia parodas

Šiuo metu B. Steponavičienė dirba Mažeikių „Ventos“ progimnazijoje bibliotekininke. Didelio susidomėjimo sulaukia menininkės iniciatyva čia pradėtos rengti įvairios parodos.

B.Steponavičienės kūrybinis amplua šiandien gana įvairialypis ir margaspalvis: poezija, tapyba, meninė fotografija. Su fotografijos darbais moteris sėkmingai dalyvauja rajono bei šalies parodose. Nors tapyba rimčiau susidomėjo tik 2006 m., bet jau surengė apie 10 didesnių ir mažesnių autorinių parodų. 2007 m. tapo Lietuvos tautodailininkų sąjungos nare. Savo tapybos darbus pasirašinėja trumpiniu Em Gray.

Tik pradžia

Po trumpo ekskurso apie autorę norisi suteikti galimybę skaitytojui labiau pajusti ir perprasti šios dailininkės „kūrybinį potėpį“. Paveikslų pavadinimai: „Nutolę toliai“, „Obelėlė“, „Vakaro mėlis“, „Vidurvasaris“, „Angelų motyvais“, „Mintys“, „Gelmės“ ir kt., yra pakankamai tikslios nuorodos į bendrą ekspozicijos temų, minčių ir spalvų dermę. Dailininkė pristatydama savo nedidelę parodą paminėjo, jog čia pristatomi darbai yra tik jos „kūrybinė jaunystė“, kad ateityje ji tikisi surasti savitą stilių ir koloritą bei pasiekti didesnę brandą aliejinėje tapyboje. B. Steponavičienė parodos svečiams leido švelniai pakritikuoti jos darbus, bet norinčių tai daryti neatsirado. Užtat kolegos, bičiuliai ir artimieji negailėjo gražių žodžių bei gėlių, sveikindami parodos autorę. Tarp sveikinančiųjų buvo Mažeikių turizmo ir verslo informacijos centro direktorė Jolanta Gintalienė, dailininkė, rašytoja ir galerijos savininkė Rima Sadauskienė, dailininkas A.Torcque, tautodailininkės Danutė Palekienė bei Alma Krapauskienė, „Būdo žemaičių“ bei „Biručių klubo“ atstovai ir kiti bičiuliai bei artimieji.

Menininko akimis

Jeigu šiandien reikėtų pasakyti, ar B. Steponavičienės tapyba turi ką nors bendro su „etalonine“ lietuvių tautodaile, tai reikėtų gerokai suabejoti. Jos darbuose nėra tokių būdingų primityviai tapybai motyvų kaip fotografinis gėlių, augmenijos, debesėlių, gyvulėlių ir pan. vaizdavimas. Nuotaikos, emocijos ir mintys perteikiamos per spalvą, potėpį ir faktūrą, tačiau vyraujančios spalvos dažniausiai grynos ir ryškios. Dailininkė labai nesivargina ieškoti subtilesnių atspalvių, kažkokių ypatingų pustonių ir spalvinių sąskambių, alegorinių minties išraiškos simbolių ar įmantresnių paveikslo kompozicijos darinių. Tokiems dalykams reikia šiek tiek daugiau patirties ir laiko, kai kurių technikų įvaldymo ir, žinoma, netikėtų atradimų. Jeigu gyvenime, stebėdami gamtą ir jos reiškinius, matome nuolatinį virsmą ir pokyčius, tai ir paveiksluose neturėtų kartotis vienoda saulė ar mėnulis, o angelai ir kiti vaizdavimo objektai neturėtų atrodyti perdėm vienodi ir trafaretiški. B.Steponavičienė atvirai sako, jog ji yra savamokslė, ir pripažįsta, kad ne viskas tobulai atlikta.

Skaitė eiles

Norėtųsi palinkėti gerbiamai Birutei, kad jai „savamokslė“ būtų ne trūkumas, o kaip tik didelis privalumas, leidžiantis dailininkui nieko nekopijuoti, būti unikaliu ir labai savitu, nesistengiant atkartoti kažkieno perduotas žinias, tapymo stilių bei techniką. B. Steponavičienė labai paprasta, nuoširdi ir atvira pati sau bei jos meną vertinantiems žmonėms, todėl belieka laukti naujų darbų ir parodų viliantis, kad aliejinės tapybos kūrybinė jaunystė neužsitęs per ilgai ir ją pamažu pakeis kūrybinė branda.

Pats parodos atidarymas buvo įvardytas kaip kūrybos vakaras. Jo metu autorė perskaitė keletą savo eilėraščių, kurie puikiai derėjo kamerinėje vakaro aplinkoje ir papildė autorės kūrybinę mozaiką.

Paviršiaus gylis
(skirtas dailininkui Arie Cornelio Torcque Zaanen)

Peržengiu svetimo pasaulio slenkstį

Kur paveikslų akivaruose

Nuskęsta mano fobijų balastas –

Tobulo pasaulio suvokimas

Nes tobula liko baltose drobėse –

Meilė ir Išdavystė

Tobulos minčių linijos

Inkščia iš skausmo

Ir artumo

Kai meilė

Išgraužė akis